IEŠKOMA MERGINA DRAUGYSTEI TRYSE
Ką tik jos virpančios šlaunys it gyvatės vijosi aplink mano nuogą kūną. Dabar ji duše nuo savojo plaunasi manęs egzistavimo įrodymus. O aš, va, sėdžiu ant savo minkštos sofos, ausyse groja muzika, traukiu savo suknistą elektroninę cigaretę, ir renku štai šiuos žodžius.
Nuo pirmojo mūsų susitikimo praėjo, kiek čia, jau kažkur apie du mėnesius. Ji atsirado kaip tik tada, kai išsiskyriau su Laukinuke. Galvojo - užsuks į svečius, pabendraus, jei viskas abiems patiks, gal pasimylėsime ir viskas tuo baigsis. Pirmas vakaras buvo keistai įdomus. Daug kalbėjomės apie keistus dalykus. Tiek įdomiai, kad net užmiršome viliokliškus žvilgsnius. Prabėgus keturioms valandoms, ji užsiminė, kad jau važiuos namo. Tik dar į tualetą nueis. Nuėjo. O kai išėjo, mes pasibučiavome. Taigi toji naktis baigėsi laimingai.
Paskui buvo kitų naktų. Ji sakė - esu čia tam, kad tau padėčiau užsigydyti žaizdas. Sakė, kad ji su manimi, nes šalia manęs patenka į saugią erdvę, kurioje gali atsiverti. Pabrėžė tai, kad jai labai didelis VAU buvo, kai po sekso apsiašarojo, o aš pasakiau: varyk, verk, kiek tik širdis geidžia. Paskui ji galvojo, kad į mano gyvenimą atėjo dėl to, jog būtų priežastis, kodėl susigrąžinsiu Laukinukę. Na, o dabar, prabėgus dviems mėnesiams, mes jau mažai galvojame apie mudviejų susitikimo priežastis, ir daug daugiau, tiesiog mėgaujamės gyvenimu.
Va, pavyzdžiui, vakar vakare, kaip jau tampa įprasta penktadieniais, ji paskambino į mano duris. Nėjau atidaryti, bet tik gulėjau ant sofos. Rankena nulinko. Pamačiusi mane užsimerkusį ir išsižiojusį, madam nusijuokė.
- Ar tu miręs? - paklausė.
- Aš labiausiai negyvas iš visų numirėlių, - pasakiau vos valdydamas savo juoką.
Prieš valandą Instagrame ji man rašė:
- Ar dar valandą išgyvensi be maisto?
- Jei atvažiavusi rasi negyvą, tai paskutinis mano noras skirtas tau - noriu, kad man dar pačiulptum.
Išlipau iš lovos, pasibučiavome. Nuėjau įjungti virti laukinius ryžius, kurie puikiai tiks prie jos atvežto kinietiško maisto, kažkokių ten keptų baklažanų su dar viskuo.
Pavalgę, sėdėjome ant sofos ir žiūrėjome Californication. Jai tas serialas patiko. Ir man patiko, kad jai patiko. Kramsnojome popkornus, gurkšnojome vyną. Smagus buvo vakaras, bet nieko daug apie jį dabar nepasakosiu.
Kai pabudome, ji savo žodžiais skubėjo keltis - bijojo, kad tuoj tuščiai prabėgs diena. Bet iš lovos mes neišlipome dar keturias kitas valandas. Vis kažką kalbėjomės.
- Kaip tu jautiesi, kai būni su manimi? - paklausė.
- Supratau, kad ji klausia ne tik to, kaip aš jaučiuosi, bet apskritai, ką apie mus galvoju, ir ką mudu čia veikiame.
- Man gera su tavim, - atsakiau, - tai tiesiog būnu, nes malonu kartu leisti laiką. Bet jeigu kalbant apie mūsų ateitį, tai nejaučiu, kad prasivertų mano širdis. Tai bent jau šią akimirką nemanau, kad iš to galėtų išeiti kas daugiau.
- Jaučiuosi lygiai taip pat, - pasakė.
Nežinau, gal jos atsakymas iš tiesų buvo nuoširdus, o gal tik parinktas pagal kokią santykių teoriją.
Kas ten žino, kas bus paskui. Visaip gyvenime būna. Kartais galvoji, kad nieko neišeis, o paskui apsisuki ir pamatai, kad be to žmogaus jau nebegali. O kartais būna atvirkščiai. Tai nesuku sau dėl to smegenų. Bus geriausia, kaip gali būti. Net jei vieną dieną teks atsisveikinti ir mums abiems paliks liūdna ir ilgu. Galiausiai, kaip šiandien abu jautėme, mus abu kartu, ar po vieną, aplankys pačios geriausios dienos. Tokie geri dalykai, kokių dabar net nelabai galime įsivaizduoti. Panašu, kad taip ir bus.
Pokalbių temos keitėsi. Toji, va dėl kurios dabar rašau šį laišką, prasidėjo tada, kai užsiminiau, kad Tiktoke atradau tokią trijulę - berną, kuris gyvena su dviem moterimis.
Jau ne vieną kartą buvome kalbėję apie tai, kad būtų smagu pabandyti tryse - su dar viena moterimi. Ji labiausiai norėtų paglamonėti kitos moters krūtis. Sakė, kad vyrų kūnai yra buki, o moterų - žavingi, ar kažkaip ten panašiai.