TREČIOJI ATOSTOGŲ NAKTIS
Labas, Žavioji,
Paskutiniai sekmadienio atodūsiai. Lyja. Tu jau po savo nuotykių. Po naujų patyrimų. Jau likusi tik su savo mintimis.
Stoviu prie tavo slenksčio. Atnešiau šį tą. Įsipilk gardaus ko. Ir įsipatogink.
Ne visada tavo,
Laiškanešys
TREČIOJI ATOSTOGŲ NAKTIS
Mano trijų dienų atostogos Klaipėdoje jau buvo nusisekusios: ne tik susipažinau su viena savo skaitytoja, bet dar ir žemiau savo pilvo stebėjau jos lūpų šokį, tačiau tuo viskas nesibaigė ir man dar buvo likusi viena atostogų naktis.
Penktadienis. Vakaras. Centre iš vieno restoraniūkščio gavau lašišos bowl’ą. Įsėdau į savo mašiną, pavažiavau ir sustojau prie kiek atokesnės aikštės. Pavalgiau. Ir va tada, kone kaip kiekvieną savaitę, paskendau savo liūdesio jūroje. Penktadienių nemėgstu labiausiai. Aplink visi šurmuliavo, kažkur skubėjo, visų laukė nuotykiai, tik, panašu - ne manęs. Jaučiausi vienišas ir nežinojau ką veikti. Pavalgęs padariau krantinės nuotrauką, įkėliau į story, o tada apsisukau ir nuvažiavau į savo išsinuomotą krypy butą.
Susirašiau su keliomis mergužėlėmis, bet nieko daug iš jų nesitikėjau. Niekas ir nesigavo. Prisiminiau tokią kitą. Tą, kuri kažkada turėjo užrištomis akimis manęs laukti viešbučio kambaryje. Elegantišką Kjūtalę. Tą, su kuria vis žadėdavom susitikti, bet ji vis paskutinę minutę apsigalvodavo ir mes nesusitikdavom. Tą, ant kurios galiausiai jau buvau supykęs ir kuri, tai supratusi, irgi man nieko neberašydavo. Pagalvojau, gal dabar jai parašyti, kai esu visai netoliese, ir kai labiausiai jos noriu. Tačiau nerašiau. Tiek to - išgersiu tuos du alaus ir eisiu miegot.
Spėjau išgerti pusantro, žiūrėjau koncertą, kai suvibravo Instagramas. Palaikino mano įkeltą nuotrauką. JI.
- Ką Nepasiekiamoji?
Ji atsiuntė vaizdą. Su taure rankoje žiūri teliką, kažkokį koncertą.
Nusiunčiau nuotrauką atgal. Guliu lovoje ir žiūriu koncertą.
- Kur esi? - paklausė.
- Netoli tavęs.
Po dar kelių žinučių, ėmiau ir pareiškiau:
- Ruoškis. Atvarau pas tave į svečius.
- Gali. :D, - atrašė.
- Einu praustis, būsiu prieš dvylika.
Negalėjau savimi patikėti. Tačiau žinojau, kad viskas kaip tik taip ir turi būti. Kai buvau jos per daug užsimanęs, nes toji madam atrodė tokia visai mano skonio, ji nuo manęs pabėgo, o kai nuo jos pabėgau aš, tada prisireikė jai. Kačių ir pelių žaidimas. Santykiai.
Dušas, dantų šepetukas, išeiginiai triusikai, dvi skirtingos spalvotos kojinės ir ant kaklo keli paspaudimai sekso užvakuoto prabangiame buteliuke.
Kviestis Boltą, ar vairuoti pačiam? Sustabdytų, tai konkrečiai kokius nulis penkis įpūsčiau.
Vairuosiu pats. Taip įdomiau.
Jos kiemas buvo visas užgrūstas, tačiau vieną vietą kaip tik sau radau.
Ieškojau jos laiptinės ir visas nervinausi. Galvojau, jei ne tie du alaus, tai iš vis nežinočiau kur dėtis. Durų kodas suveikė. Ketvirtas aukštas. Septynioliktas butas. Skambučio nėra. BAR BARR BAR. Fak. Šūdas. Gal man visai ne virš trisdešimt, bet kokie dvylika.
Išgirdau praskleidžiant durų akutės dangtelį. Pažvelgiau į akutę ir nusijuokiau. Viena, antra akimirka… Niekas neatrakina. Jos vienoje akyje pirmasis manęs vaizdas. Štai dabar ji sužinojo, kaip aš atrodau. Dabar ji turi paskutinę galimybę lengvai nuo viso to išsisukti. Kas jei aš panašus į naktimis po parkus su ploščiumi sliūkinantį maniaką?
TRAKŠŠT - atsirakino durų spyna.